Moterų grupė, tai erdvė sustoti. Atsikvėpti. Išgirsti save.
Kasdienybėje dažnai esame tos, kurios viską suspėja, pasirūpina kitais, išsprendžia problemas ir eina pirmyn. O savo jausmams, kūnui ir tam, kas vyksta mūsų viduje, vietos lieka vis mažiau.
Grupėje mokomės grįžti į save ir iš naujo užmegzti ryšį su savo kūnu.
Per kūno jautimo praktikas mokomės pastebėti, ką kūnas mums sako: kur jaučiame įtampą, suspaudimą, sunkumą, nerimą, liūdesį, pyktį ar kitus pojūčius. Mokomės ne skubėti jų atsikratyti, o būti su tuo, kas yra.
Čia nėra „teisingų“ jausmų. Nereikia būti stipria. Nereikia nieko vaidinti ar slėpti.
Mokomės leisti sau jausti.
Kartais jausmas, kurį taip stengiamės nustumti, iš tiesų nori būti išgirstas. Kai nustojame su juo kovoti, atsiranda galimybė jį išgyventi, suprasti ir paleisti.
Todėl grupėse tyrinėjame ne tik tai, ką jaučiame, bet ir kaip mūsų jausmai atsispindi kūne. Mokomės atpažinti savo vidines reakcijas, geriau suprasti save, priimti tai, kas kyla, ir būti su savimi net tada, kai nėra lengva.
Man svarbu, kad grupėje kiekviena moteris galėtų jaustis saugiai ir priimta tokia, kokia yra. Čia nereikia ateiti „sutvarkytai“. Galima ateiti pavargusiai, pasimetusiai, supykusiai, liūdnai ar tiesiog nežinant, kas vyksta.
Kartais didžiausias pokytis prasideda tada, kai pirmą kartą sau leidžiame nebekovoti su tuo, ką jaučiame.
Grupė apie santykį su savimi. Apie kūną, kuris kalba. Apie jausmus, kuriems pagaliau leidžiame būti. Apie galimybę sustoti ir išgirsti save.
Ne tam, kad taptume kitokios.
O tam, kad galėtume labiau būti savimi.